šešgalvis

šešgal̃vis, -ė adj., smob. (2) Sch328, NdŽ, šešgálvis (1) KŽ; S.Dauk, Ser žr. šešiagalvis: Karalius išejo su smaku šešgalviù kariauti (ps.) Žr. Kitą dieną teip nukirto smaką šešgalvį BsPIV154(Brt).